Fotografija ir modelio darbas

Asmenybė. Trauka. Paslaptys. Nejaukumas. Pasitikėjimas. Pažeidžiamumas. Humoras. Skirtumas tarp to, kaip žmogus save pateikia, ir to, kas pradeda matytis, kai pamiršta, kad apskritai bando save pateikti.

Kažkaip netikėtai atsidūriau ir keistame vidutinio amžiaus vyro vaidmenyje, haha. Aš jau nebe tas, kuris laksto į naujausius klubus ar apsimeta nustatinėjantis tendencijas, bet dar nesu pasiruošęs tapti smėlio spalvos.

Šis pokytis mane irgi domina. Kas nutinka tapatybei, smalsumui, pasitikėjimui, traukai ir tam, kaip tave mato kiti, kai tyliai pereini į visai kitą gyvenimo skyrių?

Esu gana privatus ir drovus, tikriausiai daug tylesnis iš išorės, nei leistų manyti viskas, kas vyksta mano galvoje.

Smalsumas, ribų stūmimas ir dalykų, kurių dar pats iki galo nesuprantu, tyrinėjimas dabar veda didelę mano asmeninio darbo dalį.

Mane visada traukė menininkai ir filmų kūrėjai, kurie palieka netobulumą, diskomfortą ir nejaukumą darbe, o ne viską išlygina. Lars von Trier ir sena Dogma idėja tikriausiai sėdi kažkur pakaušyje. Ne todėl, kad norėčiau kopijuoti stilių, o todėl, kad man patinka paprasta mintis: žmogus ir akimirka turi būti svarbesni už visą techniką aplink.

Kartais rezultatas yra paprastas portretas. Kartais keista idėja. Kartais kažkas gražaus, juokingo, nejaukaus, provokuojančio ar sunkiai klasifikuojamo.

Man iš tikrųjų atsibodo tiesiog kartoti klasikines pozas ir pažįstamas formules. Šis mano kaip nepriklausomo menininko etapas turi būti apie tyrinėjimą, mokymąsi, atradimą, savęs nustebinimą, kartais savęs šokiravimą, klaidas ir žiūrėjimą, kur nuveda idėja.

Kartais kažką ištyrinėji ir po to pagalvoji: gerai, buvo sunku, įdomu, kažko išmokau. Baigta.

Kitos idėjos atidaro dar dešimt durų.

Paprastai jos geros.

Naudoju tai, kas tarnauja idėjai. Modernią kamerą, seną naudotą vaizdo kamerą, telefoną, Polaroid, natūralią šviesą arba kruopščiai apšviestą patalpą. Technika svarbi, kai padeda. Ji nėra esmė.

Dirbu nedideliu mastu ir nepriklausomai, paprastai tiesiogiai su žmogumi prieš kamerą.

Žmonės, su kuriais man labiausiai patinka dirbti, nėra tiesiog geri pozuotojai. Jie atsineša kažką savo. Klausia, siūlo, kartais nesutinka ir kartais paverčia idėją tuo, ko nė vienas nesitikėjome.

Jie gali būti keisti, ekscentriški, drovūs, garsūs, drąsūs, neužtikrinti, juokingi, dėmesingi, rūpestingi arba visiškas visko mišinys.

Svarbiausia, kad jie būtų savimi.

Mane daug labiau domina žmogus po nugludinta modelio versija nei fasado palaikymas.

Aukšta produkcijos kokybė neprivalo atrodyti perdėtai surežisuota.

Susisiekimas neįpareigoja tavęs fotosesijai.

Trumpai papasakok apie save, kokia fotografija tave domina ir kur gyveni. Jei manau, kad galėtų būti tinkamas projektas, galime aptarti koncepciją, vietą, atlygį ar bendradarbiavimo sąlygas, vaizdų naudojimą ir viską kitą svarbaus prieš nuspręsdami, ar dirbsime kartu.

Priklausomai nuo projekto galimi tiek apmokami darbai, tiek kūrybiniai bendradarbiavimai.

Užsakomo ar apmokamo darbo atveju sąlygos sutariamos prieš fotosesiją.