Kaip nustatyti ribas prieš nuogumo ar pornografijos filmavimą?
Vartok normalius žodžius.
„Nuogumas tinka“ skirtingiems žmonėms gali reikšti visiškai skirtingus dalykus. Taip pat ir erotika, eksplicitinis turinys, softcore, hardcore, jausmingumas bei beveik kiekviena kita etiketė, vartojama todėl, kad skamba lengviau nei tikslus veiklos apibūdinimas.
Jei skirtumas svarbus, kalbėk apie konkretų dalyką.
Ar matysis veidas? Visiškas nuogumas? Matomos genitalijos? Bučiavimasis? Lietimas? Oralinis seksas? Lytiniai santykiai? Stambūs planai? Kitas atlikėjas? Fotografija kartu su vaizdo įrašu?
Tau nereikia penkiasdešimties puslapių sąrašo. Reikia, kad abu žmonės įsivaizduotų tą patį projektą.
Aiškus ne yra naudingas. Jis leidžia prodiuseriui nuspręsti, ar koncepcija iš tiesų tinka dalyvei. Jei projektas veikia tik jai darant tai, ko ji nenori, tai tiesiog netinkamas projektas.
Galbūt irgi gali būti naudingas, jei lieka galbūt. Kartais iš tiesų nežinai, kaip kažkas jausis, kol nebūsi ten. Gerai. Tačiau prodiuseris neturėtų statyti visos produkcijos ant prielaidos, kad neaiškumas vėliau patogiai virs taip.
Yra ir ribų, kurios visai nesusijusios su seksualiniais veiksmais. Veido matomumas, viešas vardas, rūkymas, alkoholis, viešos vietos, dialogas, plaukai, makiažas, kitas atlikėjas, kurios nuotraukos gali būti naudojamos reklamai, kur publikuojama baigta medžiaga. Tai gali būti tiek pat svarbu.
Kad ir kaip būtų keista, aiškios ribos paprastai palengvina kūrybą. Kai visi žino, kur sienos, jų viduje atsiranda daug daugiau vietos improvizuoti, nesvarstant, ar kas nors slapta tikisi ko nors kito.
Taip man patinka dirbti. Jei koncepcija ir žmogaus ribos nesutampa, tai atrankos neatitikimas. Kūrybiškai nėra nieko įdomaus įkalbinėti žmogų pakeisti atsakymą.
Pokalbio nereikia paversti klinikiniu. „Visiškas nuogumas ir oralinis seksas man tinka, analinio nenoriu, o bet kokius ejakuliacijos kadrus noriu aptarti prieš patvirtinant darbą“ yra daug naudingiau nei nugludinta pastraipa apie asmenines ribas. Prodiuseris dabar žino, kuo galima grįsti tikrąją produkciją.
Taip pat padeda atskirti griežtą ne nuo to, su kuo tiesiog neturi patirties. „Niekada to nedariau ir dar nežinau“ yra informacija. Tai neturėtų būti laikoma paslėptu taip, bet skiriasi nuo „Aš to nenoriu“. Gera atranka iš dalies reiškia suprasti šiuos skirtumus, nepaverčiant jų derybų žaidimu.