Turtingas rėmėjas ar apmokamas darbas suaugusiesiems? Vienas tau moka. Kitas gali padėti ką nors sukurti.
Suprantu, kodėl santykiai su turtingu rėmėju traukia žmones.
Tai gali atrodyti paprasta. Vienas žmogus, reguliarūs pinigai, gal vakarienės, kelionės, dovanos ar pagalba su išlaidomis. Nereikia kurti auditorijos, mokytis produkcijos ar savaitėmis save reklamuoti.
Silpnoji vieta yra ta, kad didžioji vertės dalis slypi santykiuose.
Jei santykiai dingsta, kartu gali dingti ir pajamos.
Žmogui, kuris iš tiesų nori susitarimo turtingo vaikino principu ir mėgsta asmeninę jo pusę, gerai. Tai gali būti būtent tas modelis, kurio ji nori.
Tačiau jei pagrindinis tikslas yra finansinė nepriklausomybė, manau, verta užduoti kitą klausimą: kas man lieka, kai žmogaus, kuris man moka, nebėra?
Čia modelio darbas, filmai ir pornografijos produkcija gali tapti daug įdomesni.
Produkcija turi aiškią pradžią ir pabaigą. Yra projektas, honoraras, dalyvaujantys žmonės, ribos, publikavimo sąlygos ir data, kada darbas vyksta. Gali pažiūrėti į susitarimą ir nuspręsti, ar jis prasmingas.
Tai skiriasi nuo asmeninio susitarimo, kuriame pinigai, trauka, dėmesys, seksas, išskirtinumas ir emociniai lūkesčiai gali pamažu susilieti.
Santykiai su turtingu rėmėju būna nepaprastai skirtingi. Kai kurie tikriausiai visiškai stabilūs ir aiškūs. Tačiau ši struktūra vis tiek labai priklauso nuo to, ar vieni privatūs santykiai toliau veikia.
Apmokama produkcija turėtų padaryti pinigus nuobodžius. Žinai, už ką tau mokama. Honoraras nepriklauso nuo to, ar kitą mėnesį palaikysi kažkieno romantinį susidomėjimą tavimi.
Šis atskyrimas gali būti psichologiškai paprastesnis, nei žmonės supranta.
Saugumas yra kitas man svarbus skirtumas, ir sakydamas saugumas turiu omenyje ne tik tai, kas fiziškai vyksta per seksą.
Turiu omenyje žinojimą, su kuo turi reikalą, ko tikimasi, kas dalyvaus, kaip tvarkoma tapatybė, kokių LPI tyrimų reikia, kai jie aktualūs, kas bus su medžiaga, kaip vyksta kelionė ir kas nutiks, jei kas nors pasikeis.
Todėl mano procese tiek daug dėmesio skiriama tapatybės patikrai, pokalbiui prieš užsakymą, tyrimams, kai jie aktualūs, privačiam dokumentuose nurodytos tapatybės tvarkymui ir tikrų dalyvaujančių žmonių pažinimui dar prieš kam nors keliaujant.
Atlikėja turėtų tikrinti ir mane. Klausti. Žiūrėti darbus. Klausti apie publikavimą, kelionę, tyrimus, privatumą ir atlygį. Pasitikėjimas neturėtų reikšti tikėjimo žmogumi vien todėl, kad jis skamba žavingai.
Tačiau man didžiausias skirtumas yra tai, kas gali likti po mokėjimo.
Gera produkcija gali palikti žmogui daugiau nei honorarą. Patirtį. Fotografiją. Filmą. Sceninę tapatybę. Aiškesnį supratimą, ką ji iš tikrųjų gerai moka. Geresnį suvokimą, kas į ją reaguoja. Medžiagą, galinčią padėti ją pozicionuoti būsimam darbui, kai teisės tai leidžia.
Per kelis projektus šios dalys gali tapti kažkuo atpažįstamu.
Dabar atlikėja ne tik priklauso nuo to, ar vienas žmogus toliau perveda pinigus. Ji plėtoja kažką, susijusį su savo pačios darbo tapatybe.
Taip galvoju ir apie pagalbą kuriant produkciją. Nepriklausomybė nereiškia visus darbus atlikti pačiai.
Kūrėjų ekonomika parduoda romantišką paveikslą, kuriame nepriklausomybė reiškia vienu metu būti modeliu, operatoriumi, montuotoju, rinkodaros specialistu, pardavėju, analitiku, klientų aptarnavimo darbuotoju ir prekės ženklo vadovu.
Kai kuriems žmonėms tai patinka. Kiti labiausiai nori gerai atlikti žmogaus prieš kamerą darbą.
Darbas su prodiuseriu gali nuimti didelę techninę ir verslo naštą, kartu kuriant vertę aplink atlikėją. Geresnis turinys, geresnis pozicionavimas, geresnė fotografija, aiškesnė niša, supratimas, kas yra auditorija ir ką žmonės iš tiesų prisimena.
Tikslas nėra padaryti kažką priklausomą nuo manęs. Įdomus rezultatas priešingas. Ji tampa vertingesnė ir įgyja daugiau galimybių.
Gal ilgainiui tai reiškia savo prenumeratos turinį. Privačius užsakymus. Bendradarbiavimą su prekės ženklais. Pasirodymus. Apatinius. Sekso žaislus. Drabužius. Didesnį tarifą, nes žmonės prašo būtent jos. Ar tiesiog pakankamai patirties ir medžiagos rinktis geresnį darbą, nei galėjo rinktis pradžioje.
Čia tampa aktuali Loke Valkyrie idėja. Jei žmogus turi neįprastą išvaizdą, charizmą, asmenybę ar komercinį potencialą, mane daug labiau domina tai plėtoti, nei žiūrėti į ją kaip į vienkartinį užsakymą.
Ilgainiui ji gali tapti žmogumi, kurio klientai prašo konkrečiai. Žmogumi, kurį sunkiau pakeisti. Žmogumi, turinčiu savo auditoriją ir pakankamai derybinės galios nuspręsti, ar nori įprastų produkcijų, aukščiausios klasės privataus darbo, kūrėjos turinio ar ko nors visiškai kitokio.
Tai tikras savarankiškumas.
Ne vienas turtingas žmogus, kuriam šiuo metu patinki.
O pakankamai vertės, įgūdžių, medžiagos ir tapatybės, kad turėtum pasirinkimų.
Gal dalyvauji viename filmavime ir nusprendi, kad tai ne tau. Gerai. Gal patinka ir dalyvauji keliuose. Gal kažkas suveikia ir tai tampa rimtu prekės ženklu.
Naudinga tai, kad geras darbas gali kurti daugiau galimybių, o ne mažiau.
Turtingas rėmėjas gali tave išlaikyti tol, kol trunka susitarimas. Stipri darbų visuma, atpažįstamas vardas ir gebėjimas uždirbti iš kelių krypčių gali padėti išlaikyti save.
Tai kryptis, kuria verčiau norėčiau kurti.