Ar pornografija ar OnlyFans gali tapti tikra karjera, o ne vien klipų pardavinėjimu?
OnlyFans padarė neįtikėtinai lengva tapti savo pačios prodiusere. Kartu tapo neįtikėtinai lengva tūkstančiams žmonių atrodyti pakeičiamiems vieniems kitais.
Tai keičia ilgalaikį klausimą. Sukurti turinį yra viena problema. Tapti žmogumi, kurį žmonės prisimena, kita.
Prenumeratos puslapis iš esmės yra parduotuvė. Prekės ženklas atsiranda tada, kai žmonės atpažįsta vardą dar prieš pamatydami naują produktą. Jie pažįsta veidą, asmenybę, vizualinį stilių, humorą, personažus ar savitą pasaulį, kuris lydi atlikėją.
Kai tai nutinka, vardas gali tapti vertingesnis už vieną platformą.
Kai kurios atlikėjos visada rinksis anonimiškumą, kurį laiką kurs turinį, uždirbs kiek nori ir vėl dings. Nieko blogo. Tačiau žmogus, norintis ilgesnės karjeros, turi daugiau galimybių, jei auditorija seka ją, o ne tiesiog OnlyFans adresą.
Ilgainiui tai gali vesti į prenumeratos turinį, išskirtinius leidimus, bendradarbiavimą, pasirodymus, renginius, sekso žaislus, apatinius, drabužius, atspaudus, privačias užsakomąsias produkcijas ar visiškai kitokį kūrybinį darbą. Ne kiekvienas turėtų daryti visa tai. Svarbu, kad atlikėja nebebūtų įstrigusi viename platinimo kanale.
Todėl mane ir labiau domina nuolatiniai bendradarbiai, o ne nuolatinis pradėjimas iš naujo su kitu žmogumi. Pirmasis projektas parodo, kaip žmogus elgiasi, ką pastebi kamera ir kurios jos asmenybės dalys išlieka ekrane. Kitas projektas gali tai sąmoningai plėtoti.
Galbūt ji netikėtai juokinga. Galbūt ji iš tiesų gerai vaidina. Galbūt tam tikras personažas pavyksta be pastangų. Galbūt vyresnių vyrų auditorija reaguoja daug stipriau, nei tikėtasi. Galbūt ją pradeda sekti moterys. Galbūt vizualinis kontrastas tampa viena priežasčių, dėl kurių žmonės ją prisimena.
Dabar turime informacijos.
Klausimas iš „ką galime nufilmuoti kitą savaitę?“ virsta „kuo šis žmogus gali išgarsėti?“.
Daugiau darbo vienoje komandoje nereiškia atsisakyti nepriklausomybės. Man tai reiškia tęstinumą. Nustojame kiekvieną filmavimą pradėti kaip nepažįstami. Atlikėja įgyja daugiau kūrybinės įtakos, nes supranta tą pasaulį, o aš suprantu, ką ji gali. Projektai gali tapti ambicingesni, o sceninė tapatybė augti, užuot kaskart išradus ją iš naujo.
Niekam nereikia ateiti su logotipu, nišos apibrėžimu ir penkerių metų verslo planu. Tiesą sakant, turbūt man kiltų įtarimas, kad žmogus daugiau laiko praleido kurdamas savo prekės ženklą nei aiškindamasis, ar yra įdomus prieš kamerą.
Kartais naudingas prekės ženklas tampa akivaizdus tik prasidėjus darbui.
Tikslas nėra pagaminti netikrą personažą. Tikslas pastebėti tai, kas jau įsimena, ir padaryti aiškesnį.